7 serijos santrauka
Serija prasideda trumpu žvilgsniu į ateitį. Pagyvenęs Matas aplanko Mariją Magdalietę, kuri gyvena ramioje vienumoje. Jis atneša jai užbaigtą savo Evangeliją ir žinią, kad Egipte Mažajam Jokūbui buvo įvykdyta mirties bausmė. Jiems prisimenant praeitį, Matas sužino, kad Marija užrašinėja asmeninius apmąstymus, taip bandydama susidoroti su sielvartu, baime ir pasikartojančiais sapnais.
Tada pasakojimas grįžta į dabartį. Jėzui ir mokiniams keliaujant į Betaniją gedėti Lozoriaus, Mažasis Jokūbas akivaizdžiai silpsta. Pakeliui jis kalbasi su Marija Magdaliete apie mirtį ir savo blogėjančią sveikatą. Marija apmąsto, kaip ilgi tamsos metai išmokė ją būti dėkingą už šviesą, kurią Jėzus atnešė į jos gyvenimą, o Jokūbas prisipažįsta, kad vis dar mokosi, kaip tikėjimą ir kančią nešti kartu.
Jiems atvykus į Betaniją, Morta priekaištauja Jėzui, nusivylusi, kad jis neatėjo anksčiau. Jėzus patikina ją, kad Lozorius prisikels, ir pareiškia: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“ Marija, Mortos sesuo, reaguoja kitaip – sielvarto apimta ji puola jam po kojų. Giliai sujaudintas Jėzus eina prie kapo. Pasimeldęs jis liepia nuritinti akmenį ir pašaukia Lozorių iš kapo. Lozorius išeina gyvas, ir tai priblokškia minią bei mokinius.
Stebuklas atneša ne tik palengvėjimą, bet ir Tomo pyktį: jis klausia, kodėl Jėzus prikėlė Lozorių, bet neišgelbėjo Ramos. Kiti mokiniai tyliai grumiasi su tuo pačiu klausimu. Jiems stengiantis suprasti Jėzaus pasirinkimus, susiduria tikėjimas, sielvartas ir sumišimas.
Žinia apie stebuklą greitai pasklinda ir pasiekia Jeruzalę, kur religiniai vadovai pažadinami vidury nakties, kad išgirstų, kas nutiko. Šis ženklas dar labiau sustiprina augančią grėsmę Jėzui.
Serija baigiasi sugrįžimu į ateitį. Matas skaito Marijos Magdalietės eilėraštį, kuriame apmąstoma tuštuma, tyla ir Dievo buvimas net ten. Gyvenime su Jėzumi, rašo ji, yra ir saldumo, ir kartėlio, o kartėlis niekur nedingsta. Kelias į kryžių jau prasidėjo. Serija paruošia kelią paties Jėzaus mirčiai ir prisikėlimui.
Ypatinga pastaba
Kadangi ši serija ilgesnė nei įprastai, gali apsvarstyti galimybę padalyti ją į du susitikimus. Galėtum sustabdyti seriją ties 40:33 (iškart po to, kai Jėzaus motina Marija pasako: „ilgiausias tavo gyvenimo pogulis“) ir tęsti su pirmuoju klausimų rinkiniu. Kitą savaitę trumpai prisimink, ką žiūrėjote, pabaik žiūrėti seriją ir tęsk diskusiją.
Taip tavo grupė turės daugiau erdvės prasmingam pokalbiui, kartu neprarandant serijos gilumo.
1-asis susitikimas (serijos laikas 00:00–40:33):
Pagrindiniai klausimai 1–6 / Gilesni klausimai 12–13
2-asis susitikimas (serijos laikas 40:33–73:32):
Pagrindiniai klausimai 1, 7–11 / Gilesni klausimai 14–15
Laikas asmeniniam apmąstymui ir santraukai
Po serijos pakviesk dalyvius skirti kelias tylos akimirkas apmąstyti tai, ką jie ką tik patyrė. Paskatink juos pagalvoti, kas juos palietė, kas nustebino ar kas liko neaišku. Tada pakviesk juos pagalvoti apie veikėjus ir apsvarstyti, ar jie gali tapatintis su jais ar jų situacijomis. Paskatink juos užsirašyti savo mintis arba pasiruošti jas grupės diskusijai.
Po kelių tylaus apmąstymo akimirkų pakviesk grupę pasidalinti serijos akimirkomis, kurios jiems labiausiai įsiminė. Tam gali pasitelkti „Serijos santrauką“. Pabandyk papildyti santrauką detalėmis, kurių, tavo pastebėjimu, joje trūksta. Santraukai sudaryti gali naudoti ir kūrybiškesnius metodus.
Patarimas: Jei nori seriją apibendrinti interaktyviau, pabandyk naudoti minčių žemėlapį, 5W1H metodą ar kitus kūrybiškus būdus. Juos rasi skiltyje „Ištekliai vadovams“ internete.
Kai kurios serialo sąvokos ir temos gali būti ne visiems dalyviams aiškios. Tam padėti pateikiamas „Terminų žodynėlis“.
Biblijos nuorodos
Iz 53,3
Ps 13; 139,12
Lk 22,3
Jn 6,70–71; 11,17–53
Diskusija
Kitoje dalyje vesi grupės diskusiją. Gali naudoti visus klausimus arba pasirinkti tuos, kurie tinka tavo grupei.
Kas šioje serijoje tave labiausiai palietė ir kodėl?
Prisimink atvejį, kai laukei kažko svarbaus, bet nežinojai, kaip ir kada tai įvyks. Kaip tu tai išgyvenai?
Marija Magdalietė ir Mažasis Jokūbas kalbasi apie tai, kiek daug pasikeitė nuo tada, kai jie pradėjo sekti Jėzumi, nors jų gyvenimas vis dar sunkus. Kai žvelgi atgal į savo gyvenimą, kur pastebi, kad laikui bėgant augai ar keiteisi?
Kelionės metu skirtingi žmonės į Jėzų reaguoja skirtingai – kartais su pasitikėjimu, kartais su baime ar susierzinimu. Ką pastebi apie tai, kaip jie reaguoja, kai nesupranta, ką jis daro?
Kai Jėzus pagaliau atvyksta į Betaniją, Morta ir jos sesuo Marija reaguoja labai skirtingai. Morta kalba, klausinėja ir išsako savo nusivylimą. Marija verkia ir puola Jėzui po kojų. Ką šios skirtingos reakcijos sako apie tai, kaip žmonės išgyvena tikėjimą ir skausmą? Kuri reakcija tau artimesnė?
Kartu perskaitykite Jn 11,33–44. Kas tau labiausiai krito į akis Jėzuje, kai matei, kaip jis iš pradžių verkia kartu su šeima, o paskui pašaukia Lozorių iš kapo?
Pamačius, kaip Lozorius išeina iš kapo, visiems reikia daug ką suvokti. Kokį netikėtą dalyką patyrei, kurį suvokti tau prireikė šiek tiek laiko?
Tomas užduoda klausimą, kurį daugelis bijo ištarti garsiai: „Kodėl jis, o ne ji?“ Kaip manai, kodėl tokius klausimus gali būti taip sunku išsakyti?
Pasirinktinai: kodėl tokius klausimus gali būti sunku užduoti tikinčiųjų aplinkoje?
Kartu perskaitykite Jn 11,45–53. Lozorius ką tik prikeltas iš numirusių. Ką pastebi apie tai, kaip skirtingai žmonės reaguoja į tai, ką padarė Jėzus?
Kai Tomas pyksta ir yra sutrikęs, Jėzus jo neatstumia. Jis prašo Tomo pasilikti su juo. Kai viskas griūva, kaip galėtų atrodyti tavo atsigręžimas į Jėzų, net jei tavo klausimai dar lieka neišspręsti?
Net ir po to, kai Jėzus prikelia jį iš numirusių, Lozorius prisipažįsta, kad vis dar iki galo nesupranta, kas nutiko. Kai galvoji apie jo istoriją, kas Jėzuje tau teikia vilties ar sukelia norą sužinoti daugiau?
Šis klausimas gali natūraliai atverti pokalbį apie Evangeliją.
Vienu metu Jonas sako, kad jie jau tiki Jėzumi, bet Marija Magdalietė atsako, kad ne visi tiki viskuo. Kai galvoji apie savo tikėjimą, kur šiuo metu jauti jį tvirtą, o kur tikėti tau sunkiau arba tikėjimas atrodo dar neužbaigtas?
Kartu perskaitykite Jn 11,25–26. Kai pamatei Lozorių prikeltą iš numirusių, kuo kitaip tau dabar skamba Jėzaus žodžiai „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“?
Tomo nusivylimas ypač stiprus, nes Jėzus prikėlė Lozorių, bet neprikėlė Ramos. Kaip ši serija paveikė tavo požiūrį į tas akimirkas, kai Dievo veiksmai atrodo nesuprantami ar neteisingi?
Kartu perskaitykite Iz 53,3 – ši eilutė atliepia Jėzaus pokalbį su Lozoriumi. Kaip žodžiai „skausmų vyras, apsipratęs su negalia“, kuriais čia apibūdinamas Jėzus, veikia tai, kaip matai jį šioje serijoje?
Pagrindiniai klausimai
Šie pirmieji klausimai yra paprasti ir atviri – puikiai tinka ieškantiems ir tikėjimą tik atrandantiems.
Gilesni klausimai
Šie klausimai gilesni ir labiausiai tinka krikščionims bei brandesniems dalyviams. Pats nuspręsk, kurie geriausiai tinka tavo grupei.
Išvada
Baigiant diskusiją, skirk akimirką išryškinti pagrindines mintis, kurios iškilo jūsų pokalbio metu. Šio klubo susitikimo klausimai palietė „vilties sielvarto vidury“ temą ir tai, ką Jėzaus galia ir užuojauta atskleidžia apie tai, kas jis yra.
Kaip baigiamąjį apmąstymą ir padrąsinimą gali perskaityti žemiau pateiktą citatą iš serijos. Pakviesk dalyvius apmąstyti šios serijos žinią ir pagalvoti, kaip ji galėtų prabilti į jų pačių gyvenimus.
PAGRINDINĖ MINTIS
„Stengiuosi nepykti, kad neatėjai anksčiau, Viešpatie. Aš tiesiog... sutrikusi. Ir sugniuždyta.“
—Morta Jėzui
Po to gali skirti trumpą tylos ar maldos akimirką arba sklandžiai pereiti prie kitos veiklos.
Evangelijos pasidalijimo akimirka
Kai vedi šios serijos diskusijas, turėk omenyje, kad Evangelijos žinia gali natūraliai išplaukti iš jūsų pokalbių. Jei pajusi, kad akimirka tinkama, pasinaudok proga pasidalyti Gerąja Naujiena ir pakviesk dalyvius atsiliepti.
7 serijoje po to paties stebuklo žmonės į Jėzų reaguoja labai skirtingai. Vienus užplūsta viltis, kitus – pyktis, baimė ar sumišimas. Tomas klausia: „Kodėl jis, o ne ji?“, o Jėzus neduoda greitų atsakymų, bet kviečia jį pasilikti arti. Tai atspindi Evangelijos esmę: Jėzus kviečia mus ateiti pas jį su savo skausmu, klausimais ir poreikiais net tada, kai dar nesuprantame.
Jei pajusi, kad akimirka tinkama, gali trumpai pasidalyti, kaip sumišimo, nusivylimo ar klausimų be atsakymų laikotarpiu atsigręžei į Jėzų ir ką sužinojai apie jo buvimą šalia dar prieš tai, kai radai atsakymus. Jei dalyviai norės šį žingsnį apmąstyti išsamiau, pakviesk juos į šios svetainės skiltį „Sekti Jėzumi: tavo pirmas žingsnis“ (nuoroda žemiau).
Sekti Jėzumi: tavo pirmas žingsnisSiūlomos papildomos veiklos
Tai gali vykti susitikimo pradžioje arba pabaigoje.
Paprašyk grupės lėtai perskaityti 13 psalmę ir atkreipti dėmesį, kaip atvirai ir nuoširdžiai joje kalbama apie skausmą ir laukimą. Tada pakviesk dalyvius perrašyti psalmę savais žodžiais ir susieti ją su tuo, ką jie išgyvena dabar arba išgyveno praeityje. Paaiškink, kad čia svarbiausia nuoširdumas, o ne religinė kalba ar atsakymų paieškos. Paskatink dalytis, jei dalyviams patogu, bet aiškiai pasakyk, kad klausytis yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir kalbėti.
Padėk didelį popieriaus lapą kambario viduryje ir jo centre užrašyk vieną didelį žodį: KODĖL? Pakviesk visus įrašyti po vieną sunkų klausimą „kodėl“ apie gyvenimą, skausmą, tikėjimą ar Dievą – tokį, kurį jie kada nors uždavė arba dar tik užduos. Leisk klausimams likti be atsakymų. Tikslas – nuoširdumas, o ne paaiškinimai.
Buvimo šalia dovana. Porose pakviesk kiekvieną dalyvį pasidalyti nedideliu nusivylimu ar neišspręstu klausimu – nieko labai asmeniško. Klausytojo užduotis – ne patarti, aiškinti ar ką nors sutvarkyti, o tiesiog išklausyti ir atsakyti: „Ačiū, kad man papasakojai. Aš esu šalia tavęs.“ Apsikeiskite vaidmenimis ir aptarkite: „Kaip jauteisi, kai kas nors tave išklausė ir nebandė sutvarkyti situacijos?“
Daugiau žaidimų ir veiklų pasiūlymų rasi Grupės veiklų bibliotekoje, puslapyje „Ištekliai vadovams“.
Terminų žodynėlis
Laidojimo papročiai
Lozorius buvo ne palaidotas žemėje, o paguldytas oloje. Pagal žydų įstatymą mirusysis turėjo būti palaidotas kuo greičiau, geriausia dar tą pačią dieną. Paprastai laidota į uolą iškirstuose šeimos kapuose arba nedidelėse olose, kurių angos kartais būdavo užveriamos akmeniu. Vargingesni žmonės būdavo laidojami paprastuose žemėje iškastuose kapuose. Mirusiųjų kūnai niekada nebūdavo deginami. Vietoj to kūnas būdavo nuplaunamas, patepamas kvapniais aliejais ir suvyniojamas į lininę drobulę.
Laidojimo eiga
Žmogui mirus, šeima ir draugai gedėdavo, o kartais prie jų prisidėdavo ir samdyti raudotojai. Tada laidotuvių procesija palydėdavo kūną iki kapo, dažnai skambant psalmėms ir sielvarto šauksmams. Kapas būdavo užveriamas akmeniu, kad į vidų nepatektų gyvūnai ir laukan nesklistų irimo kvapas. Maždaug po metų kapas būdavo vėl atveriamas, o kaulai sudedami į mažesnes akmenines dėžes ir grąžinami į šeimos kapą – taip atsirasdavo vietos būsimiems palaidojimams.
Aš esu
Kai Jėzus sako: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“, kamera rodo, kaip Jonas užrašo jo žodžius. Evangelijoje pagal Joną Jėzus ne kartą pasitelkia teiginius „Aš esu“, kad atskleistų, kas jis yra ir ką atėjo padaryti. Šis posakis taip pat atliepia Dievo žodžius Mozei Iš 3,14: „Aš esu, kuris esu“, todėl Jėzaus žodžiai papildomai susiejami su Izraelio Dievo tapatybe.

