5 serijos santrauka

5 serija nagrinėja augančią įtampą tarp šio pasaulio vertybių ir karalystės, kurią atskleidžia Jėzus. Mokiniams keliaujant ir susiduriant tiek su Romos valdžia, tiek su religiniais autoritetais, vis aiškiau išryškėja skirtingi jų lūkesčiai Jėzaus atžvilgiu.

Pirmiausia ši įtampa atsiskleidžia per pragmatiškumo ir dėmesingumo priešpriešą. Judas vaizduojamas kaip gabus, kūrybingas ir toliaregiškas žmogus, dažnai sutelkęs dėmesį į efektyvumą, strategiją ir rezultatus. Nors jo iniciatyvumas nesmerkiamas, dėl jo Judas vis dažniau ima nesutarti su likusia grupe. Jo pokalbiai su Hadadu, mokiniais ir Jėzumi atskleidžia, kaip pavojinga leisti, kad planai ir kontrolė taptų svarbesni už Jėzaus žodžių klausymąsi.

Panaši priešprieša išryškėja Betanijoje. Morta su tikru atsidavimu tarnauja Jėzui praktiniais darbais, o Marija, Mortos sesuo, pasirenka sėdėti ir klausytis. Jėzus nepeikia Mortos tarnavimo, bet švelniai sudėlioja jos prioritetus iš naujo ir patvirtina, kad pirmiausia reikia įsiklausyti į jo žodžius. Tarnavimas svarbus, tačiau jis turi kilti iš buvimo šalia. Su tuo pačiu kvietimu susiduria ir Judas: pasitikėti Jėzaus keliu, o ne pačiam valdyti rezultatus.

Serijoje taip pat supriešinami savanaudiškumas ir dosnus pasitikėjimas. Sinedrione Jusifas susiduria su konkuruojančiomis grupuotėmis, politinėmis intrigomis ir vadovais, pasirengusiais pasinaudoti įtaka savo pačių tikslams. Romėnų kareiviai demonstruoja savo valdžią žemindami žmones, o Hadadas skatina Judą daugiau galvoti apie saugumą ir savo padėties gerinimą. Jėzus elgiasi kitaip: jis „nueina antrą mylią“ ir parodo dosnumą, kuris atsisako vadovautis baime ar išskaičiavimu.

Serijos pabaigoje Judas tyliai įkiša ranką į bendrą kasą – tai ženklas, kad jis vidujai vis labiau atsiskiria. Tuo metu Jėzus liūdi, kad net artimiausiems jo žmonėms vis dar sunku suprasti jo karalystės kelią.

Laikas asmeniniam apmąstymui ir santraukai

Po serijos pakviesk dalyvius skirti kelias tylos akimirkas apmąstyti tai, ką jie ką tik patyrė. Paskatink juos pagalvoti, kas juos palietė, kas nustebino ar kas liko neaišku. Tada pakviesk juos pagalvoti apie veikėjus ir apsvarstyti, ar jie gali tapatintis su jais ar jų situacijomis. Paskatink juos užsirašyti savo mintis arba pasiruošti jas grupės diskusijai.

Po kelių tylaus apmąstymo akimirkų pakviesk grupę pasidalinti serijos akimirkomis, kurios jiems labiausiai įsiminė. Tam gali pasitelkti „Serijos santrauką“. Pabandyk papildyti santrauką detalėmis, kurių, tavo pastebėjimu, joje trūksta. Santraukai sudaryti gali naudoti ir kūrybiškesnius metodus.

Patarimas: Jei nori seriją apibendrinti interaktyviau, pabandyk naudoti minčių žemėlapį, 5W1H metodą ar kitus kūrybiškus būdus. Juos rasi skiltyje „Ištekliai vadovams“ internete.

Kai kurios serialo sąvokos ir temos gali būti ne visiems dalyviams aiškios. Tam padėti pateikiamas „Terminų žodynėlis“.

Biblijos nuorodos

Pagrindinės eilutės

  • Ps 22,1.9

  • Dan 12,2

  • Jer 22,13

  • Mt 5,41; 20,1–16

  • Lk 10,38–42

Papildomos eilutės

  • Kun 19,27

  • Mt 24,35

  • Mk 10,30; 13,31

  • Lk 13,22.30; 21,33

  • Jn 12,6

Diskusija

Kitoje dalyje vesi grupės diskusiją. Gali naudoti visus klausimus arba pasirinkti tuos, kurie tinka tavo grupei.

    Pagrindiniai klausimai

    Šie pirmieji klausimai yra paprasti ir atviri – puikiai tinka ieškantiems ir tikėjimą tik atrandantiems.

  1. Kas šioje serijoje tave labiausiai palietė ir kodėl?

  2. Serijos pradžioje Šmuelis sako, kad kiekvienoje epochoje būna „painių laikų“ ir „neramių laikų“, ir mūsų epocha – ne išimtis. Kai gyvenimas atrodo painus ar nestabilus, kas tau padeda tvirtai stovėti ant žemės?

  3. Jėzus liepia mokiniams „nueiti antrą mylią“ (Mt 5,41) ir tada pats būtent taip pasielgia su romėnų kareiviais. Kaip manai, kokį poveikį jo poelgis padarė ir kareiviams, ir jo mokiniams?

  4. Morta labai stengiasi tarnauti Jėzui, o Marija pasirenka sėdėti ir klausytis. Nors iš pradžių tai, ką Jėzus pasako Mortai, atrodo neteisinga jos atžvilgiu, kokią gilesnę problemą jis iš tiesų paliečia?

  5. Jėzus pasakoja istoriją apie darbininkus vynuogyne, kur paskutiniams sumokama tiek pat, kiek ir pirmiesiems. Kaip manai, kodėl tokios istorijos mums kelia nejaukumą?

    Šiandienos pavyzdžiai galėtų būti: tas pats pažymys, atlygis ar pripažinimas už labai skirtingas asmenines pastangas.

  6. Kelios šios serijos akimirkos atskleidžia augantį Judo nepasitenkinimą, ypač dėl pinigų ir kontrolės. Kaip pinigai gali paveikti tai, kas žmonėms rūpi, dėl ko jie nerimauja ar ką nusprendžia daryti?

  7. Kol visi kiti susitelkę į maistą, Marija tyliai atsiprašo Mortos. Ką pastebi šioje akimirkoje ir ką ji atskleidžia apie jų santykius?

  8. Šios serijos pabaigoje, kaip ir ankstesnėje, matome, kaip Jėzų slegia tai, kad net artimiausi jo žmonės nesupranta jo mokymo. Kodėl, tavo manymu, aplinkiniams tada buvo sunku jį suprasti? Dėl ko jo mokymą sunku suprasti šiandien?

  9. Gilesni klausimai

    Šie klausimai gilesni ir labiausiai tinka krikščionims bei brandesniems dalyviams. Pats nuspręsk, kurie geriausiai tinka tavo grupei.

  10. Jėzus sako savo motinai Marijai: „Žmogiškas noras išvengti sunkių žinių kartais žmogų apkurtina.“ Kur pastebi šį polinkį savyje ar tame, kaip žmonės šiandien reaguoja į Jėzaus mokymą?

  11. Per vaišes Lozoriaus namuose Jėzus pasakoja palyginimą apie darbininkus vynuogyne. Perskaityk Mt 20,1–16. Kaip tai, kad lyginame, ką Dievas duoda skirtingiems žmonėms, gali pakeisti mūsų požiūrį į Dievą ir vieni į kitus?

  12. Dauguma mūsų sutinka, kad klausytis Jėzaus svarbu, bet kasdienybėje būname labai užsiėmę. Kokie būtų realūs būdai atrasti erdvės klausymuisi (vieta, paros metas ar aplinkybės), nepaverčiant to dar viena pareiga?

Išvada

Baigiant diskusiją, skirk akimirką išryškinti pagrindines mintis, kurios iškilo jūsų pokalbio metu. Šio klubo susitikimo klausimai palietė „dėmesingumo“ temą ir tai, ar klausomės Jėzaus, ar tik bandome valdyti rezultatus.

Kaip baigiamąjį apmąstymą ir padrąsinimą gali perskaityti žemiau pateiktą citatą iš serijos. Pakviesk dalyvius apmąstyti šios serijos žinią ir pagalvoti, kaip ji galėtų prabilti į jų pačių gyvenimus.

PAGRINDINĖ MINTIS

„Geriausias būdas man tarnauti – įdėmiai įsiklausyti į mano žodžius. Tai svarbiausia.“
—Jėzus Mortai

‍
‍

Po to gali skirti trumpą tylos ar maldos akimirką arba sklandžiai pereiti prie kitos veiklos.

Siūlomos papildomos veiklos

Tai gali vykti susitikimo pradžioje arba pabaigoje.

    1. Antrosios mylios priminimas. Pakviesk dalyvius susikurti paprastą telefono ekrano foną su užrašu „Nueik antrą mylią.“ Jie gali pasirinkti spalvą, paveikslėlį ar simbolį, kuris patrauks jų dėmesį. Tegul visą savaitę naudoja jį kaip užrakinimo ekrano foną, primenantį ieškoti progų parodyti netikėtą gerumą.

    2. Chaotiškas diktantas. Tegul visi tavo grupės nariai apsimeta „Morta“. Kol skaitai trumpą, vaizdingą istoriją, tegul grupė atlieka greitas ir saugias užduotis: sukrauna puodelius, surūšiuoja pieštukus, perstumia kėdę ar perrašo frazę. Po šešiasdešimties sekundžių sušunk: „Stok!“ ir patikrink, ką jie įsiminė. Pakartok užduotį be trukdžių, palygink rezultatus ir susiek šį skirtumą su Marijos pasirinkimu sėdėti ir klausytis.

    3. Marija prieš Mortą. Padalyk dalyvius į dvi komandas ir duok abiem tuos pačius scenarijus: atvyksta netikėtas svečias, draugas kenčia arba netrukus prasideda renginys. Marijos komanda turi reaguoti buvimu šalia ir klausymusi; Mortos komanda – veiksmais ir pasiruošimu. Po trijų minučių kiekviena komanda pristato savo požiūrį ir jį gina. Aptarkite, kuri reakcija tinka kiekvienai situacijai ir kada gali prireikti abiejų.

    Daugiau žaidimų ir veiklų pasiūlymų rasi Grupės veiklų bibliotekoje, puslapyje „Ištekliai vadovams“.

Terminų žodynėlis

Sadukiejai

Žydų kunigų ir aristokratų grupė, kuri atmetė tikėjimą mirusiųjų prisikėlimu ir daugiausia dėmesio skyrė rašytinei Torai (pirmosioms penkioms Biblijos knygoms). Siekdami išsaugoti politinę galią ir stabilumą, jie dažnai bendradarbiavo su Romos valdžia. Evangelijose jie ne kartą priešinosi Jėzui.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Fariziejai

Fariziejai buvo žydų Toros mokytojai, kurie daugiausia dėmesio skyrė jos įstatymų aiškinimui ir taikymui kasdieniame gyvenime. Jie vertino ir Raštą, ir žodines tradicijas, tikėdami, kad griežtas jų laikymasis būtinas norint gauti Dievo palaiminimą, o kai kurių manymu – ir Mesijo atėjimui. Nors daugelis jų buvo nuoširdžiai tikintys, Jėzus dažnai kėlė aikštėn jų veidmainystę – jie nesilaikė to, ką patys skelbė – ir smerkiantį požiūrį į tuos, kurie įstatymo laikėsi ne taip griežtai. Šios įtampos vedė į dažnus Jėzaus ir fariziejų susidūrimus – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl jie jo nekentė ir galiausiai prisidėjo prie jo nukryžiavimo.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Rabinų mokyklos (Hilelis ir Šamajus)

Jėzaus laikais žydų mąstymą formavo dvi įtakingos rabinų tradicijos. Hilelio mokykla garsėjo švelnesniu, lankstesniu požiūriu į Įstatymą, pabrėžiančiu užuojautą ir praktinę išmintį. Šamajaus mokykla buvo griežtesnė ir akcentavo tikslų paklusnumą bei drausmę. Daugelyje Evangelijose aprašytų ginčų atsispindi įtampa tarp šių požiūrių.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Chayei Olam

Hebrajiškas posakis, reiškiantis „amžinasis gyvenimas“, pažodžiui – „ateinančio amžiaus gyvenimas“. Jis nurodo ne tik į gyvenimą po mirties, bet ir į dalyvavimą Dievo pažadėtoje ateityje – tai sąvoka, dėl kurios ginčijosi žydų grupės, ypač fariziejai ir sadukiejai.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Romos įstatymai ir priverstinė tarnyba

Pagal Romos įstatymus kareiviai galėjo teisėtai priversti civilius gyventojus ribotą atstumą ar laiką nešti įrangą arba dirbti. Ši praktika, vadinama angarija (lot. angaria), simbolizavo priespaudą ir laisvės praradimą. Ji sudaro Jėzaus mokymo apie tai, kaip „nueiti antrą mylią“, foną.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Tęsk 4 sezono studijas

Užsiregistruok šiandien