2 serijos santrauka
Serija prasideda sapnu, kuriame Jėzus mato Joną Krikštytoją, išsivaduojantį iš grandinių. Pabudęs jis pamato, kad Andriejus taip pat nemiega. Kartu jie apmąsto Jono mirtį ir tai, kaip netikėtai juos apėmė sielvartas. Jėzus primena Andriejui, kad nėra vieno „teisingo būdo“ gedėti.
Jėzui vedant mokinius link Pilypo Cezarėjos, Tomas ir Rama paprašo jo būti jų sužadėtuvių liudytoju. Jėzus paaiškina, kad atėjo nešti ne lengvos ramybės, o nesantarvės – net ir šeimose. Kelionė juos atveda prie pagonių šventovės netoli vadinamųjų „Pragaro vartų“ – vietos, siejamos su tamsa ir netikrais dievais. Nors mokiniai sunerimę, Jėzus ragina juos apsvarstyti, ar tamsos reikia vengti, ar stoti prieš ją su šviesa. Tada jis paklausia, kuo jį laiko žmonės ir kuo jį laiko jie patys. Kai Simonas išpažįsta, kad Jėzus yra Mesijas, Jėzus suteikia jam Petro vardą ir paskelbia, kad ant šio išpažinimo pastatys savo Bažnyčią – ant pamato, kurio „Pragaro vartai“ nenugalės.
Tą naktį tarp mokinių iškyla įtampa. Jokūbui ir Jonui sunku priimti naująjį Petro vaidmenį. Matas grumiasi su klausimu, kodėl Jėzus pasirinko žmogų, kuris kadaise su juo elgėsi šiurkščiai. Petras dar nepasiruošęs išspręsti savo ginčų su Matu.
Tačiau Jėzus jiems primena, kad atleisti reikia vėl ir vėl – gerokai daugiau, nei atrodo protinga. Matas paprašo Petro jam atleisti, ir nors šis iš pradžių priešinasi, kitą rytą Petras galiausiai apkabina Matą – jis renkasi susitaikymą, o ne nuoskaudą.
Tuo pat metu religiniai vadovai vis labiau atsigręžia prieš Jėzų, ir ima bręsti planai įtraukti Romą. Serijos pabaigoje Romos valdžia imasi išardyti palapinių miestelį, ir pasklinda žinia, kad Jėzus turi būti atsargus kalbėdamas viešai. Pasipriešinimas slegia vis labiau, tačiau kartu vis aiškiau skamba kvietimas atleisti ir likti ištikimiems.
Ypatinga pastaba
Kadangi ši serija ilgesnė nei įprastai, gali apsvarstyti galimybę padalyti ją į du susitikimus. Galėtum sustabdyti seriją ties 40:45 (iškart po to, kai Andriejus pasako: „Petras – Uola“) ir tęsti su pirmuoju klausimų rinkiniu. Kitą savaitę trumpai prisimink, ką žiūrėjote, pabaik žiūrėti seriją ir tęsk diskusiją.
Taip tavo grupė turės daugiau erdvės prasmingam pokalbiui, kartu neprarandant serijos gilumo.
1-asis susitikimas (serijos laikas 00:00–40:45):
Pagrindiniai klausimai 1–6 / Gilesni klausimai 12–13
2-asis susitikimas (serijos laikas 40:46–80:33):
Pagrindiniai klausimai 1, 7–11 / Gilesni klausimai 14–15
Laikas asmeniniam apmąstymui ir santraukai
Po serijos pakviesk dalyvius skirti kelias tylos akimirkas apmąstyti tai, ką jie ką tik patyrė. Paskatink juos pagalvoti, kas juos palietė, kas nustebino ar kas liko neaišku. Tada pakviesk juos pagalvoti apie veikėjus ir apsvarstyti, ar jie gali tapatintis su jais ar jų situacijomis. Paskatink juos užsirašyti savo mintis arba pasiruošti jas grupės diskusijai.
Po kelių tylaus apmąstymo akimirkų pakviesk grupę pasidalinti serijos akimirkomis, kurios jiems labiausiai įsiminė. Tam gali pasitelkti „Serijos santrauką“. Pabandyk papildyti santrauką detalėmis, kurių, tavo pastebėjimu, joje trūksta. Santraukai sudaryti gali naudoti ir kūrybiškesnius metodus.
Patarimas: Jei nori seriją apibendrinti interaktyviau, pabandyk naudoti minčių žemėlapį, 5W1H metodą ar kitus kūrybiškus būdus. Juos rasi skiltyje „Ištekliai vadovams“ internete.
Kai kurios serialo sąvokos ir temos gali būti ne visiems dalyviams aiškios. Tam padėti pateikiamas „Terminų žodynėlis“.
Biblijos nuorodos
Mt 10,34–37; 16,13–20; 18,15–35
Mk 8,27–30
Lk 9,18–21; 12,51–53; 17,3–4
Diskusija
Kitoje dalyje vesi grupės diskusiją. Gali naudoti visus klausimus arba pasirinkti tuos, kurie tinka tavo grupei.
Kas šioje serijoje tave labiausiai palietė ir kodėl?
Serijos pradžioje Jėzus apmąsto sielvartą ir primena mokiniams, kad nėra vieno „teisingo būdo“ gedėti. Kokiais būdais žmonės išreiškia ar išgyvena sielvartą?
Vienas iš Jėzui metamų kaltinimų – kad jis leidžia laiką su visuomenės paribyje gyvenančiais žmonėmis, kurių vengia arba į kuriuos iš aukšto žiūri daugelis kitų. Kaip manai, kodėl tokius žmones dažnai traukdavo Jėzus?
Ir fariziejai, ir romėnai priešinasi Jėzui, nors jis nė vieniems iš jų nepadarė nieko blogo. Kokiais būdais Jėzaus žinia ir šiandien provokuoja žmones?
Kartu perskaitykite Mt 16,13–18, kur Simonas pervadinamas Petru. Ką pastebi apie tai, kaip klostosi ši akimirka ir kaip reaguoja kiti mokiniai?
Prie „Pragaro vartų“ mokiniai sužino, kad žmonės kadaise garbino dievus, siejamus su lietumi, vaisingumu, gamta ir saugumu, tarp jų – Baalą ir Paną. Kur šiandien žmonės ieško saugumo ar vilties, kai gyvenimas atrodo neužtikrintas?
Baalo ir Pano apibrėžimus rasi Terminų žodynėlyje.
Kai situacija tampa įtempta, žmonės kartais bando ją praskaidrinti humoru. Ar turi pavyzdį iš savo gyvenimo, kai tai pavyko – arba nepavyko?
Kuris mokinys stipriausiai sureaguoja, kai Simonas pervadinamas Petru, ir kas, tavo manymu, slypi už tokios reakcijos? Jei tau patogu dalytis, ar turi (dabar jau juokingą) istoriją, susijusią su lyginimusi su kitais ar pavydu, kurią norėtum papasakoti grupei?
Petrui sunku priimti Mato atsiprašymą, net kai Jėzus paragina atleisti. Perskaityk Lk 17,3–4. Kaip manai, kodėl atleisti vis tiek gali būti sunku, net kai žmogus pripažįsta, kad klydo?
Pradėjęs sekti Jėzumi, Matas akivaizdžiai pasikeitė, tačiau vis tiek žino, kad turi pažvelgti savo praeičiai į akis ir atsiprašyti. Kaip manai, kodėl taip sunku pripažinti praeityje padarytas klaidas, net kai žmogus jau pasikeitė?
Kaip manai, kokį poveikį likusiai grupei padarė akimirka, kai Petras ir Matas pagaliau susitaikė? Kaip jaustumeisi, jei savo akimis matytum jų susitaikymą?
Kartu perskaitykite Mt 10,34–36. Šioje serijoje Jėzus paaiškina, kad sekimas juo gali sukelti įtampą net šeimose – tai matome Ramos ir jos tėvo pavyzdyje. Kokią įtampą šioje scenoje pastebi tarp ištikimybės Jėzui ir ištikimybės šeimai ar kitiems santykiams?
Kai Jėzus klausia savo mokinių, kuo jie jį laiko, atsakymas turi tikrų pasekmių. Ką tavo kasdieniai pasirinkimai byloja apie tai, kas tau yra Jėzus?
Kartu perskaitykite Mt 18,21–22, kur Jėzus sako Petrui, kad atleidimas neturi ribų. Klausantis šios ištraukos, kur Jėzaus žodžiai tau asmeniškai atrodo sunkiausi ar nepatogiausi ir kodėl?
Matas atvirai kalba su Gajumi apie Jėzų, nepaisydamas jų skirtumų ir rizikos. Ar dabar tavo gyvenime yra kas nors, kam galbūt reikia išgirsti tavo nuoširdų pasakojimą apie tai, ką matei ar patyrei su Jėzumi?
Pagrindiniai klausimai
Šie pirmieji klausimai yra paprasti ir atviri – puikiai tinka ieškantiems ir tikėjimą tik atrandantiems.
Gilesni klausimai
Šie klausimai gilesni ir labiausiai tinka krikščionims bei brandesniems dalyviams. Pats nuspręsk, kurie geriausiai tinka tavo grupei.
Išvada
Baigiant diskusiją, skirk akimirką išryškinti pagrindines mintis, kurios iškilo jūsų pokalbio metu. Šio klubo susitikimo klausimai palietė „tikėjimo išpažinimo“ temą ir kainą, kurios jis gali pareikalauti.
Kaip baigiamąjį apmąstymą ir padrąsinimą gali perskaityti žemiau pateiktą citatą iš serijos. Pakviesk dalyvius apmąstyti šios serijos žinią ir pagalvoti, kaip ji galėtų prabilti į jų pačių gyvenimus.
PAGRINDINĖ MINTIS
„O kuo jūs mane laikote?“
—Jėzus mokiniams
Po to gali skirti trumpą tylos ar maldos akimirką arba sklandžiai pereiti prie kitos veiklos.
Siūlomos papildomos veiklos
Tai gali vykti susitikimo pradžioje arba pabaigoje.
Po įtempto pokalbio prie laužo mokiniai, užuot bandę viską išspręsti, atsigręžia į vakaro maldą. Kad atkartotum tą akimirką, pakviesk grupę klausytis, kaip garsiai skaitoma toliau pateikta malda: tegul ji nuramina susirinkusiuosius ir padeda užbaigti susitikimą. Po to trumpai pabūkite tyloje ir tik tada paleisk grupę. (Pastaba: ši veikla skirta antrajai serijos daliai.)
Paguldyk mus ramybėje, Adonai, mūsų Dieve. Ir vėl pakelk mus gyvenimui, mūsų valdove. Ištiesk virš mūsų savo ramybės palapinę (suką). Vesk mus savo geru patarimu ir gelbėk mus dėl savo vardo. Apgink mus. Atitolink nuo mūsų kiekvieną priešą, marą, kalaviją, badą ir sielvartą. Pašalink visus priešininkus, esančius priešais mus ir už mūsų, ir priglausk mus savo sparnų šešėlyje. Nes tu esi mūsų Dievas, kuris saugo ir gelbsti, taip, maloningas ir gailestingas Dievas ir karalius. Saugok mūsų išėjimą ir sugrįžimą gyvenimui ir ramybei dabar ir per amžius. (tradicinė žydų vakaro malda „Hashkiveinu“, kaip ji skamba 4 sezono 2 serijoje).
Suka (hebr. sukkah) reiškia „laikiną pastogę“ ir simbolizuoja Dievo ramybę bei apsaugą.
Duok kiekvienam dalyviui vidutinio dydžio akmenį. Pakviesk juos užrašyti (arba tyliai sau įsivaizduoti) skaudulį, nuoskaudą, netektį ar naštą, kurią jie nešiojasi. Kol jie laiko akmenį ištiestoje rankoje, kartu apmąstykite, kaip neišspręstas pyktis ilgainiui išsekina. Tada pakviesk juos padėti akmenį kaip paleidimo ar atleidimo simbolį – panašią laisvę patyrė ir Petras. Paaiškink, kad tam nebūtina menkinti padarytos skriaudos, atkurti pasitikėjimo santykiuose ar susitaikyti dar prieš atleidžiant.
Daugiau žaidimų ir veiklų pasiūlymų rasi Grupės veiklų bibliotekoje, puslapyje „Ištekliai vadovams“.
Terminų žodynėlis
Sėdėti šivą
Sėdėti šivą reiškia laikytis septynių dienų gedulo laikotarpio, kuris skiriamas mirus artimam šeimos nariui.
Mohar
Išpirka už nuotaką senovės žydų santuokoje. Tai buvo jaunikio duodama dovana ar išmoka, dažnai skiriama nuotakai arba jos šeimai ir simbolizuojanti įsipareigojimą bei atsakomybę santuokos sandoroje.
Pilypo Cezarėja
Senovės miestas, esantis į šiaurę nuo Galilėjos, netoli Hermono kalno papėdės ir Jordano upės ištakų. Jėzaus laikais čia greta žydų gyvenimo veikė ir pagonių šventovės, todėl ši vieta buvo siejama su skirtingų religijų varžymusi dėl žmonių ištikimybės.
Pragaro vartai
Pavadinimas, susijęs su didele ola Pilypo Cezarėjoje, kur vykdavo pagonių garbinimas. Senovėje tokios olos dažnai buvo siejamos su požemio pasauliu, o tai suteikia papildomos prasmės Jėzaus žodžiams apie „pragaro vartus“ (Mt 16,18).
Baalas
Kanaaniečių dievas, siejamas su lietumi, vaisingumu ir žemdirbystės sėkme. Biblijoje Baalo garbinimas reiškia pasikliovimą netikrais gyvybės ir saugumo šaltiniais, o ne pasitikėjimą Izraelio Dievu.
Panas
Graikų dievas, siejamas su piemenimis, kaimenėmis, vaisingumu ir gamtos pasauliu. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip pusiau žmogus, pusiau ožys, o jo garbinimas siejosi su vaisingumo apeigomis, kuriose dėmesys buvo telkiamas ne į pagarbą ar atgailą, bet į geismą ir siekį valdyti gyvybę.
Skaičiai 7 ir 77
Biblijoje skaičius 7 dažnai simbolizuoja pilnatvę. Kai Jėzus sako, kad reikia atleisti „iki septyniasdešimt septynių kartų“ (arba „septyniasdešimt kartų po septynis“), jis pabrėžia beribį atleidimą, o ne skaičių, kurį reikėtų skaičiuoti.

