6 serijos santrauka

Serija prasideda scena iš Senojo Testamento: kunigas Ahimelechas aiškina savo sūnui, ką reiškia šventovėje laikoma šventoji duona. Netrukus atvyksta Dovydas, bėgantis nuo karaliaus Sauliaus, ir prašo maisto sau ir savo vyrams. Nors tai pažeidžia apeigų įstatymą, Ahimelechas duoda jam duonos. Dovydas tvirtina, kad gyvybė svarbesnė už apeigas. Serijos pabaigoje Jėzus primena šią istoriją, kai fariziejai kritikuoja jo mokinius už tai, kad šie per šabą skina varpas. Jėzus atsako, kad jie nesupranta, ką reiškia žodžiai: „Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos.“

Jėzaus prašymu Matas ir Simonas išeina ieškoti Marijos Magdalietės, kuri paliko grupę ir dabar yra prislėgta kaltės bei abejonių. Ji slepiasi užeigoje, mėgindama numalšinti skausmą vynu ir azartiniais žaidimais. Kai prie stalo įsiplieskia įtampa, ją apima baimė, sužadinanti skausmingus vaikystės prisiminimus ir tėvo žodžius.

Ji prisimena eilutę, kurią kartodavo su tėvu: „Nebijok, nes aš tave atpirkau; aš pašaukiau tave vardu; tu esi mano“ (Iz 43,1). Ji išbėga iš užeigos, palikusi laimėtus pinigus. Kai Matas ir Simonas ją suranda, ji sako, kad nebenusipelno sugrįžti. Jie primena jai, kiek daug ji reiškė kitiems. Padrąsinta ji sugrįžta. Jėzus ją priima ir sako, kad tai nebūtų „koks didelis atpirkimas, jei jį būtų galima prarasti per vieną dieną“.

Tuo tarpu mokinius pasiekia nerimą kelianti žinia – Jonas Krikštytojas suimtas. Andriejus ir Pilypas ypač sukrėsti. Simonas Uolusis siūlo jį išvaduoti, bet kiti tvirtina, kad tai ne tas kelias.

Serijoje taip pat matome augantį fariziejų priešiškumą Jėzui. Šmuelis prašo savo vyresnybės leidimo apkaltinti Jėzų, bet jie neleidžia, nurodydami, kad trūksta įrodymų. Įtampa auga, kai Jėzus per šabą sinagogoje išgydo vyro paralyžiuotą ranką, dar labiau supykdydamas religinius vadovus, kurie ima planuoti, kaip jį sustabdyti.

Laikas asmeniniam apmąstymui ir santraukai

Po serijos pakviesk dalyvius kelias akimirkas patylėti ir apmąstyti tai, ką jie ką tik patyrė. Paragink juos pagalvoti, kas juos palietė, kas nustebino ar kas liko neaišku. Tada pakviesk juos pamąstyti apie veikėjus ir apsvarstyti, ar jie gali susitapatinti su jais arba jų situacijomis. Paskatink juos užsirašyti savo mintis arba pasiruošti jas pristatyti per grupės diskusiją.

Po kelių akimirkų tylaus apmąstymo pakviesk grupę pasidalyti serijos momentais, kurie jiems labiausiai įstrigo. Tam gali pasitelkti „Serijos santrauką“. Pabandyk papildyti santrauką detalėmis, kurių, tavo pastebėjimu, joje trūksta. Santraukai sudaryti gali naudoti ir kūrybiškesnius metodus.

Patarimas: Jei nori serijos santrauką sudaryti interaktyviau, pabandyk naudoti minčių žemėlapį, 5W1H metodą ar kitus kūrybiškus būdus. Juos rasi skiltyje Ištekliai vadovams.

Kai kurios serialo sąvokos ir temos gali būti aiškios ne visiems dalyviams. Tam padėti skirtas „Terminų žodynėlis“.

Biblijos nuorodos

  • Lk 6,6–11
  • Mt 12,1–14
  • Ps 19,7
  • Ps 20,7
  • Lk 8,1–3
  • 1 Sam 21,1–6

Diskusija

Kitoje dalyje vesi grupės diskusiją. Gali naudoti visus klausimus arba pasirinkti tuos, kurie tinka tavo grupei.

    Pagrindiniai klausimai

    Šie pirmieji klausimai yra paprasti ir atviri – puikiai tinka ieškantiems ir tikėjimą tik atrandantiems.

  1. Kas šioje serijoje tave labiausiai palietė ir kodėl?

  2. Ar kada nors sulaužei taisyklę, nes tikėjai, kad tai, ką darai, yra svarbiau? Kas iš to išėjo?

  3. Šioje serijoje mokiniai susidūrė su vis didesniais iššūkiais: Marijos dingimu, Jono Krikštytojo suėmimu ir religinių vadovų priešiškumu. Kaip manai, kaip jie susitvarkė su šiuo spaudimu? Kuo jų reakcija skiriasi nuo to, kaip į tai atsakė Jėzus?

  4. Kai mokiniai paklausė, ką jiems daryti, pirmasis Jėzaus atsakymas buvo malda. O tavo gyvenime malda paprastai būna pirmas ar paskutinis atsakas? Kaip manai, kodėl susidūrus su problemomis gali būti sunku pirmiausia griebtis maldos?

  5. Kaip manai, kodėl Marija nusprendė palikti mokinius ir Jėzų? Kokios emocijos ar vidinės kovos galėjo lemti jos sprendimą?

  6. Silpnumo akimirką Marija grįžta prie senojo gyvenimo būdo. Ar tau yra tekę ką nors pakeisti ar įsipareigoti, o vėliau vėl grumtis su tuo pačiu iššūkiu? Kaip tu tai išgyvenai?

  7. Šioje serijoje matome ne vieną Jėzaus ir fariziejų susidūrimą. Kas fariziejams tiksliai užkliuvo Jėzuje, o kas Jėzui užkliuvo fariziejuose? Kaip manai, kodėl jų požiūris į Dievo įstatymą taip skyrėsi nuo Jėzaus požiūrio?

  8. Ar šiandien pastebi „fariziejiško“ elgesio požymių – mokykloje, darbe ar net bažnyčioje? Kaip galime išlikti susitelkę į tai, kas iš tiesų svarbu, užuot įstrigę taisyklėse ar tradicijose? Kaip Jėzaus pavyzdys padeda mums išlaikyti teisingą požiūrį?

  9. Perskaityk Ps 19,7. Turint omenyje Jėzaus atjautą šioje serijoje, kaip ši eilutė gali padėti mums matyti Dievo įsakymus kaip gėrį, o ne naštą? Koks būtų vienas būdas šią savaitę parodyti kam nors daugiau supratimo ir atjautos?

  10. Gilesni klausimai

    Šie klausimai gilesni ir labiausiai tinka krikščionims bei brandesniems dalyviams. Pats nuspręsk, kurie geriausiai tinka tavo grupei.

  11. Išgydęs vyrą sinagogoje, Jėzus sako fariziejams: „Jei būtumėte supratę, ką reiškia žodžiai: ‚Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos‘, – nebūtumėte pasmerkę nekaltų.“ Tada jis priduria: „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“ Perskaityk pasakojimą Mt 12,1–8. Ką, tavo manymu, Jėzus norėjo pasakyti šiais žodžiais? Kaip jie galėtų formuoti tai, kaip šiandien gyveni savo tikėjimu?

  12. Nors Šventajame Rašte neaprašyta, kad Marija Magdalietė būtų grįžusi prie senojo gyvenimo, malonės ir atleidimo tema driekiasi per visą Bibliją. Ar gali prisiminti Biblijos istoriją, kurioje atsiskleidžia tas pats principas? Kaip šios istorijos atspindi Dievo širdį – jo malonę ir atleidimą, kai žmonės suklumpa?

    Galima prisiminti tokias istorijas kaip palyginimas apie sūnų palaidūną (Lk 15,11–32), palyginimas apie negailestingą tarną (Mt 18,21–22) ar Petro išsigynimas ir sugrąžinimas (Jn 21,15–19; Mt 26,33–35 ir 26,69–75).

  13. Šioje serijoje Rama sako, kad iš Marijos dingimo nieko gero nebus. Tačiau Marija, Jėzaus motina, primena jai Ps 20,7 žodžiais, kad turime pasitikėti Dievu net tada, kai nesuprantame. Ar tau yra buvusi akimirka, kai turėjai pasitikėti Dievu nepaisant sunkių aplinkybių? Kaip Dievas panaudojo tą akimirką tavo gyvenime?

    Kitos padrąsinančios Biblijos eilutės apie nesirūpinimą ir pasitikėjimą Dievu: Mt 6,25–27.33–34; Fil 4,6–7 ir 1 Pt 5,7.

Išvada

Diskusijos pabaigoje skirk akimirką pabrėžti pagrindines mintis, kurios išryškėjo pokalbio metu. Šio klubo susitikimo klausimuose buvo paliestos temos: „taisyklės ir legalizmas“ ir „naujas įstatymo supratimas“.

Kaip baigiamąjį apmąstymą ir padrąsinimą gali perskaityti žemiau pateiktą citatą iš serijos. Pakviesk dalyvius apmąstyti šios serijos žinią ir pagalvoti, kaip ji galėtų prabilti į jų pačių gyvenimus.

PAGRINDINĖ MINTIS

„Jei būtumėte supratę, ką reiškia žodžiai: ‚Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos‘, – nebūtumėte pasmerkę nekaltų.“
–Jėzus

‍
‍

Po to gali skirti trumpą tylos ar maldos akimirką arba sklandžiai pereiti prie kitos veiklos.

Evangelijos pasidalijimo akimirka

Kai vesi diskusijas apie šią seriją, nepamiršk, kad Evangelijos žinia gali natūraliai išplaukti iš jūsų pokalbių. Jei pajusi, kad akimirka tinkama, pasinaudok proga pasidalyti Gerąja Naujiena ir pakviesk dalyvius atsiliepti.

6 serijoje Marija, prislėgta gėdos ir nesėkmės, sugrįžta po to, kai buvo pasitraukusi. Užuot ją atstūmęs, Jėzus švelniai ir su meile priima ją atgal. Jos istorija stipriai atkartoja Evangelijos žinią: Dievas mūsų neatsisako – net tada, kai mes patys save nurašome.

Gali pasidalyti asmenine istorija apie tą kartą, kai supratai, kad tavo prioritetai neatitinka Jėzaus pavyzdžio. Jo kvietimas – ne tik stebėti jį, bet sekti juo. Tokios akimirkos gali padėti kitiems atpažinti save ir pamatyti, kad Evangelija reikalinga ir jiems.

Jei kas nors norės sužinoti daugiau, ką tai reiškia, gali atsiversti skyrių „Sekti Jėzumi: tavo pirmas žingsnis“ šio vadovo pabaigoje. Jame paaiškinama, kaip užmegzti santykį su Kristumi ir kaip atsiliepti į jo kvietimą.

Siūlomos papildomos veiklos

Tai gali vykti susitikimo pradžioje arba pabaigoje.

  1. Pakviesk dalyvius kiekvieną atskirai apmąstyti situacijas, kuriose ateinančią savaitę jie galėtų parodyti daugiau supratimo ir atjautos. Paragink juos praktiškai pagalvoti, kaip tai įgyvendinti kasdienybėje.
  2. Skirk akimirką užsirašyti, kaip jautiesi, kai kas nors tau atleidžia. Tada pagalvok apie žmogų, kuris galbūt laukia tavo atleidimo. Įsivaizduok, kad dovanoji jam tą pačią dovaną, kuri kadaise buvo padovanota tau. Kokias emocijas tai tavyje sužadina?
  3. Daugiau žaidimų ir veiklų pasiūlymų rasi skiltyje Grupės veiklų biblioteka puslapyje „Ištekliai vadovams“.

Terminų žodynėlis

Ahimelechas

Ahimelechas buvo kunigas, minimas 1 Sam 21–22. Kai Dovydas bėgo nuo karaliaus Sauliaus, jis su savo vyrais aplankė Ahimelechą šventovėje. Nors tik kunigams buvo leidžiama valgyti ką tik pakeistą šventąją padėtinę duoną, Ahimelechas davė jos Dovydui. Nors formaliai tai pažeidė ritualinį įstatymą, Dievas Dovydo nenubaudė ir taip parodė, kad gailestingumas ir žmogaus poreikis yra svarbesni už ritualines taisykles. Vėliau Jėzus nurodo į šį pasakojimą gindamas savo mokinius nuo kritikos ir pažymi, kad jei fariziejai smerkia jį, jie turėtų pasmerkti ir Dovydą – o to jie nenorėjo daryti, bijodami žmonių pasipiktinimo.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Grūdų valgymas per šabą

Pagal savo Įstatymo ir žydų tradicijos aiškinimą fariziejai buvo išskyrę 39 kategorijas veiksmų, draudžiamų per šabą, tarp jų ir pjūtį. Kai Jėzaus mokiniai skynė varpas ir trynė jas rankomis, kad pavalgytų, fariziejai apkaltino juos šabo įstatymo laužymu. Tačiau mokiniai nepjovė derliaus dėl pelno – jie buvo tiesiog alkani. Fariziejai įsikibo į išorinę taisyklę ir praleido įstatymo esmę. Jų tikslas buvo ne tikras teisingumas ar užuojauta, o noras įvilioti Jėzų į spąstus ir apsaugoti savo pačių valdžią.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Žmogaus Sūnus

„Žmogaus Sūnus“ – titulas, paimtas iš Dan 7,13, kur juo apibūdinamas asmuo, turintis valdžią, šlovę ir amžiną viešpatavimą, plačiai suprastas kaip nuoroda į Mesiją. Kai Jėzus šį titulą pritaikė sau, fariziejai buvo sukrėsti. Jiems tai buvo ne šiaip drąsu – tai buvo pretenzija į dieviškąją valdžią, kurios jie negalėjo priimti.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Tęsk 2 sezono studijas

Užsiregistruok šiandien