1 serijos santrauka

Serija prasideda ateityje: Jonas renka kitų mokinių, Marijos Magdalietės ir Marijos (Jėzaus motinos) pasakojimus apie jų pirmuosius susitikimus su Jėzumi. Jis ruošiasi rašyti savo paties pasakojimą apie Jėzaus tarnystę, tačiau nežino, nuo ko pradėti.

Prisiminimai grąžina mus į 1 sezono pabaigą. Po susitikimo su samariete Jėzus ir mokiniai keliauja į Sicharą. Jėzus paveda Jonui ir Didžiajam Jokūbui suarti ir paruošti lauką – šią užduotį jie priima mielai, nes ji leidžia laikytis atokiau nuo samariečių. Gili įtampa tarp žydų ir samariečių persmelkia visą seriją, ir net mokiniai su ja grumiasi. Nors Jėzus aiškiai moko, kad atėjo dėl visų žmonių, įskaitant samariečius, jo sekėjams nelengva tai priimti.

Jėzus pasakoja palyginimą apie paklydusią avį, kuriame džiaugiamasi vieno paklydusio nusidėjėlio sugrįžimu. Vis dėlto net ši istorija iš karto nepakeičia mokinių širdžių. Vėliau jie aplanko Melechą – samarietį, sužeistą per išpuolį prieš žydą keliautoją. Jo istorija atspindi palyginimą apie gerąjį samarietį, tik yra pasakojama iš plėšiko perspektyvos. Melecho žmona garsiai svarsto, ar Jėzus yra Mesijas ir kada galėtų baigtis jų kančios. Kitą dieną nepelnytos malonės aktu Jėzus išgydo Melechą – ne dėl jo tikėjimo, o todėl, kad jo gailestingumas apima visus, net samariečius.

Įtampa pasiekia viršūnę, kai pykčio apimti Jokūbas ir Jonas prašo leisti pašaukti ugnį iš dangaus ant samariečių. Jėzus įsikiša, sudraudžia jų neapykantą ir kviečia nukreipti savo uolumą į tikrąją jo misiją. Jis sako, kad jų aistra vieną dieną bus gyvybiškai svarbi – tik ne smurtui. Jokūbas ir Jonas nuolankiai priima jo pamokymą.

Seriją įrėmina Jono kūrybinė aklavietė pradžioje ir įkvėptas aiškumas pabaigoje. Prisiminimas, kaip jis su Jėzumi skaitė Pradžios knygą samariečių šventykloje, galiausiai suformuoja jo evangelijos įžangą (Jn 1) ir sustiprina mintį, kad jo žinia skirta ir žydams, ir pagonims.

Laikas asmeniniam apmąstymui ir santraukai

Po serijos pakviesk dalyvius kelias akimirkas patylėti ir apmąstyti tai, ką jie ką tik patyrė. Paragink juos pagalvoti, kas juos palietė, kas nustebino ar kas liko neaišku. Tada pakviesk pagalvoti apie veikėjus ir apsvarstyti, ar jie gali susitapatinti su jais arba jų situacijomis. Paskatink dalyvius užsirašyti savo mintis arba pasiruošti jas grupės diskusijai.

Po kelių tylaus apmąstymo akimirkų pakviesk grupę pasidalyti serijos momentais, kurie jiems labiausiai įsiminė. Tam gali pasitelkti „Serijos santrauką“. Pabandyk papildyti detalėmis, kurių, tavo pastebėjimu, santraukoje trūksta. Santraukai sudaryti gali naudoti ir kūrybiškesnius metodus.

Patarimas: Jei nori serijos santrauką sudaryti interaktyviau, išbandyk minčių žemėlapį, 5W1H metodą ar kitus kūrybiškus būdus. Juos rasi internete, skiltyje „Ištekliai vadovams“.

Kai kurios serialo sąvokos ir temos ne visiems dalyviams gali būti aiškios. Tam padėti pateikiamas „Terminų žodynėlis“.

Biblijos nuorodos

  • Pr 1,1–3
  • Mk 3,17
  • Lk 15,3–7
  • Jn 1,1–5
  • Jn 4,28–30.39–42
  • Jn 14,12
  • Jn 21,24–25
  • Lk 9,52–56

Diskusija

Kitoje dalyje vesi grupės diskusiją. Gali naudoti visus klausimus arba pasirinkti tuos, kurie tinka tavo grupei.

    Pagrindiniai klausimai

    Šie pirmieji klausimai yra paprasti ir atviri – puikiai tinka ieškantiems ir tikėjimą tik atrandantiems.

  1. Kas šioje serijoje tave labiausiai palietė ir kodėl?

  2. Tomas ir Rama prisijungė prie mokinių kaip nauji nariai. Kaip jautiesi, kai patenki į naują grupę (mokyklą, darbą, sporto komandą ar jaunimo grupę)? Kas padeda žmonėms lengviau įsilieti į naują aplinką?

  3. Kaip, tavo manymu, vystosi mokinių tarpusavio santykiai? Kaip laikas, praleistas su Jėzumi, formuoja jų asmenybes ir charakterį?

  4. Ar tau patinka dirbti komandoje? Kokias matai komandinio darbo stiprybes ir iššūkius?

  5. Po aštraus konflikto su samariečiais Jėzus sudraudžia Jokūbą ir Joną dėl jų išankstinio nusistatymo ir neapykantos, primindamas, kad jie nėra geresni už tuos, kuriuos teisia. Ar kada nors pagavai save darant išankstines prielaidas apie kitus? Kaip manai, kaip reaguotum, jei Jėzus tave dėl to sudraustų?

  6. Jėzus vadina Jokūbą ir Joną „Griaustinio sūnumis“ ir pabrėžia, kad jų aistringa prigimtis gali būti ir stiprybė, ir silpnybė. Ar gali sugalvoti kitų charakterio bruožų, kurie gali būti ir naudingi, ir žalingi – priklausomai nuo to, kaip jie naudojami?

  7. Šioje serijoje Jonas klausia mokinių apie jų pirmąjį susitikimą su Jėzumi. Ar prisimeni, kada pirmą kartą susidūrei su Jėzumi – ar tai buvo tik informacija apie jį, ar asmeninė patirtis?

  8. Gilesni klausimai

    Šie klausimai gilesni ir labiausiai tinka krikščionims bei brandesniems dalyviams. Pats nuspręsk, kurie geriausiai tinka tavo grupei.

  9. Šioje serijoje istorija pasakojama iš plėšiko perspektyvos – tai netikėtas apvertimas, palyginti su tuo, kaip ji pasakojama Biblijoje (Lk 10,25–37). Kodėl, tavo manymu, Jėzus nusprendė išryškinti būtent šį požiūrį ir ko jis norėjo išmokyti savo mokinius?

  10. Serijos pradžioje Jonas ir mokiniai ima prisiminti savo išgyvenimus su Jėzumi – akimirkas, kurios vėliau suformuos Evangelijas. Kodėl, tavo manymu, jiems buvo svarbu prisiminti ir tai užrašyti? O kaip Jėzaus gyvenimo ir žodžių apmąstymas šiandien formuoja tavo asmeninį tikėjimą?

    Galimi atsakymai: jų bendra atmintis, vėlesnis Evangelijų (o vėliau ir Biblijos) užrašymas, jų tikėjimo augimas ir Jėzaus misijos supratimas.

  11. Visoje serijoje mokiniai bando paveikti Jėzų ar nukreipti jo veiksmus, tačiau jis vis priešinasi jų bandymams. Ar ir mūsų gyvenime esama būdų, kuriais bandome kontroliuoti, kaip Jėzus veikia ar kokį poveikį mums daro? Kaip galėtų atrodyti, jei paleistume kontrolę ir labiau juo pasitikėtume?

Išvada

Baigiant diskusiją skirk akimirką pabrėžti pagrindines mintis, kurios išryškėjo jūsų pokalbio metu. Šio klubo susitikimo klausimai palietė „gyvenimo vienybėje“ ir „skirtingų asmenybių derinio“ temas.

Kaip baigiamąjį apmąstymą ir padrąsinimą gali perskaityti žemiau pateiktą citatą iš serijos. Pakviesk dalyvius apmąstyti šios serijos žinią ir pagalvoti, kaip ji galėtų prabilti į jų pačių gyvenimą.

PAGRINDINĖ MINTIS

„Mūsų istorijos mus sujungia. Papasakok man savo istoriją.“
‍—Jėzus

‍
‍

Po to gali skirti trumpą tylos ar maldos akimirką arba sklandžiai pereiti prie kitos veiklos.

Siūlomos papildomos veiklos

Tai gali vykti susitikimo pradžioje arba pabaigoje.

    1. Prieš rodant seriją pravartu trumpai priminti viso pirmojo sezono siužetą, kad grupė prisimintų kontekstą.
    2. Serialo veikėjų vis daugėja, todėl dalyviams gali padėti paprasti pagrindinių veikėjų „portretai“. Pavyzdžiui, gali atsispausdinti jų nuotraukas su vardais ant A4 lapų ir įrėmintas arba laminuotas pakabinti patalpoje. Nuotraukų ir aprašymų rasi skiltyje „Veikėjų profiliai“.
    3. Kad tarp dalyvių vyrautų teigiama atmosfera, apsvarstyk galimybę įtraukti komandinį žaidimą, žinių viktoriną, fizines varžybas ar kitas komandą stiprinančias veiklas.
    4. Daugiau žaidimų ir veiklų pasiūlymų rasi skiltyje „Grupės veiklų biblioteka“ puslapyje „Ištekliai vadovams“.

Terminų žodynėlis

Garizimas

Garizimo kalnas žinomas kaip „palaiminimo kalnas“, nes ten susirinkusiai Izraelio tautai buvo skelbiami palaiminimai už klusnumą Dievui (žr. Joz 8,30–35). Samariečiai laikė šį kalną šventu, tikėdami, kad tai tas pats Morijos kalnas (Pr 22,2), nors žydų tradicija Morijos kalną siejo su Jeruzale. Samariečiai garbino Dievą ant Garizimo kalno (Jn 4,20) ir kopdavo į jį per Palapinių, Sekminių ir Paschos šventes – svarbiausias Izraelio šventes. Ši konkuruojanti garbinimo vieta, metanti iššūkį Jeruzalės šventyklai, kėlė didelį žydų pasipiktinimą.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Ebalas

Ebalo kalnas stūkso tiesiai priešais Garizimo kalną. Šie du kalnai taip arti vienas kito, kad jų papėdės sudaro natūralų amfiteatrą, kuriame ant vieno kalno ištarti žodžiai aiškiai girdimi nuo kito. Jų nuožulnūs šlaitai suteikia vietos dideliems susibūrimams. Paskutinėje savo kalboje Mozė parodė į šiuos du kalnus ir nurodė tautai, kad, įžengus į Pažadėtąją žemę, palaiminimai būtų skelbiami nuo Garizimo kalno, o prakeikimai – nuo Ebalo kalno (Įst 11,29).

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Samariečiai

Samariečiai teigė esą kilę iš izraelitų, tačiau žydai laikė juos nešvariais ir niekino dėl mišrios kilmės ir savito garbinimo būdo. Jie buvo pasistatę savo šventyklą ant Garizimo kalno ir Šventuoju Raštu pripažino tik penkias Mozės knygas. Kai šioje serijoje Jėzus ir Jonas apsilanko samariečių šventykloje, sužinome, kad ten laikomos tik šios penkios knygos. Jėzus švelniai pastebi: „Jie tiek daug praranda.“

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Tora

Tora (hebrajiškai „įstatymas“ arba „mokymas“) – tai pirmosios penkios hebrajų Biblijos knygos, dar vadinamos Mozės knygomis. Platesne prasme Tora gali reikšti visą hebrajų Bibliją (mūsų Senąjį Testamentą) ir apima ir žodinę tradiciją, aiškinančią rašytinį tekstą. Kai Rama sako norinti išmokti skaityti, kad galėtų skaityti Torą, ji greičiausiai turi omenyje hebrajų Bibliją.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7

Griaustinio vaikai

„Griaustinio vaikai“ – pravardė, kurią Jėzus davė broliams Jokūbui ir Jonui dėl jų impulsyvaus ir ugningo būdo (Mk 3,17). Ši pravardė taip pat parengia dirvą vienai pagrindinių jų istorijos temų – kaip Jėzus pamažu perkeičia jų aistringą prigimtį į drąsią, bet mylinčią lyderystę.

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7