2 serijos santrauka
Antrojoje serijoje persipina kelios siužeto linijos. Žvejys Simonas, žinodamas apie pretoriaus (aukšto rango romėnų pareigūno, atsakingo už teisėtvarką) buvimą, įsivelia į abejotinus reikalus, susijusius su mokesčių vengimu. Jo brolis Andriejus ne kartą įspėja jį apie tokių veiksmų pavojų. Tuo tarpu muitininkas Matas atskleidžia Simono apgavystes. Taip Matas atlieka savo, kaip muitininko, pareigą, tačiau dėl bendradarbiavimo su romėnų valdžia jį niekina jo tautiečiai žydai. Todėl žydų bendruomenė, įskaitant ir jo paties šeimą, jo nekenčia, o tėvas jo išsižada.
Be to, Nikodemas sužino, kad Marija buvo išgydyta. Tai jį sukrečia – jis niekaip nesuvokia, kaip galėjo įvykti toks stebuklas. Jis susitinka su ja ir klausinėja apie jos išgydymo aplinkybes, prisimindamas, kad pats bandė jai padėti, bet jam nepavyko. Marija paaiškina, kad ją išgydęs vyras pašaukė ją vardu ir paskelbė ją atpirkta. Jis taip pat pasakė jai, kad dar neatėjo metas žmonėms jį atpažinti. Ji nežino jo vardo – žino tik tiek, kad dėl jo „buvau tokia… o dabar esu visiškai kitokia“. Nikodemas stebisi, kad tokią galią ir gebėjimus turintis žmogus nesiekia populiarumo.
Tuo tarpu tarp Simono ir jo žmonos auga įtampa, nes jis ir toliau slepia nuo jos paslaptis. Kol kas ji turi tikėti jo žodžiais, kad viskas yra kontroliuojama, nors pats Simonas slapta grumiasi su vis didėjančiu spaudimu.
Serija baigiasi šabo vakariene keturiuose namuose, ir kiekvienuose iš jų tvyro savita atmosfera. Pas Nikodemą jaučiama pagarba ir šiluma. Simono namuose žmonos akyse matyti ir liūdesys, ir išdavystės jausmas. Marijos namuose prie vakarienės prisijungia Jėzus ir, nepaisydamas savo autoriteto, maloniai leidžia Marijai vesti apeigas. Šioms trims vakarienėms priešpriešinamas Matas, kuris valgo vienas, o vienintelis jo draugas – benamis šuo.
Laikas asmeniniam apmąstymui ir santraukai
Po serijos pakviesk dalyvius kelias akimirkas patylėti ir apmąstyti tai, ką ką tik patyrė. Paskatink juos pagalvoti, kas juos labiausiai palietė, kas nustebino ar kas liko neaišku. Tada pakviesk juos pamąstyti apie veikėjus ir pasvarstyti, ar jie gali tapatintis su jais ar jų situacijomis. Paskatink juos užsirašyti savo mintis arba pasiruošti jomis pasidalyti per grupės diskusiją.
Po kelių tylaus apmąstymo akimirkų pakviesk grupę pasidalyti serijos momentais, kurie jiems labiausiai įsiminė. Tam gali pasinaudoti „Serijos santrauka“. Pabandyk papildyti santrauką detalėmis, kurių, tavo pastebėjimu, joje trūksta. Santraukai sudaryti gali pasitelkti ir kūrybiškesnius metodus.
Patarimas: Jei nori serijos santrauką sudaryti interaktyviau, pabandyk pasitelkti minčių žemėlapį, 5W1H metodą ar kitus kūrybiškus būdus. Juos rasi skiltyje Ištekliai vadovams.
Kai kurios serialo sąvokos ir temos gali būti ne visiems dalyviams aiškios. Tam padėti pateikiamas „Terminų žodynėlis“.
Biblijos nuorodos
- Pr 2,1–3
- Įst 5,12–14
- Mt 11,28–30
- Apr 3,20
- Jn 1,46
Diskusija
Kitoje dalyje vesi grupės diskusiją. Gali naudoti visus klausimus arba pasirinkti tuos, kurie tinka tavo grupei.
Kas šioje serijoje tave labiausiai palietė ir kodėl?
Ką, tavo manymu, reiškia „šabas“ po šiandienos serijos? Perskaityk Pr 2,1–3, kad sužinotum apie jo kilmę, ir pasidalink, kaip ši sąvoka galėtų būti pritaikyta tavo gyvenime.
Šabo įsteigimas (poilsio dienos) kyla iš pasakojimo apie pasaulio sukūrimą, kuriame skaitome, kad septintą dieną Dievas ilsėjosi. Krikščionys tiki, kad šis principas – viena poilsio diena kiekvieną savaitę – yra sveikas ir teisingas, ir jo verta laikytis ir šiandien. Savo poilsio dieną galime atsitraukti nuo darbų, praleisti laiką su Dievu ir susidėlioti prioritetus.
Ar turi savaitės dieną, kai ilsiesi? Jei taip, kaip paprastai atrodo tavo „šabas“?
Kodėl, tavo manymu, svarbu kiekvieną savaitę skirti vieną dieną poilsiui?
Jei dabar galėtum padaryti pertrauką nuo vieno dalyko savo gyvenime, kas tai būtų?
Šioje serijoje matėme kelis veikėjus, valgančius šabo vakarienę: Nikodemą, Simoną, Mariją ir Matą. Kiekviena šventė atskleidžia ką nors kita apie jų santykius su šeima, Dievu ir kitais žmonėmis. Apibūdink, kaip jų šabo vakarienės atspindi jų gyvenimo prioritetus ir vertybes.
- Nikodemas
- Simonas
- Marija
- Matas
- Nikodemas – „socialiai teisinga“ vakarienė, tiksliai pagal nurodymus, iš pažiūros tobula, bet stokojanti širdies motyvacijos ir nuoširdumo. Svarbiausia – kaip tai atrodo iš išorės.
- Simonas – nelaiko šabo, bando spręsti savo problemas savaip ir vienas neša atsakomybės už savo sprendimus naštą.
- Marija – atstovauja žmogui, kuris šį įvykį švenčia „nauju būdu“. Nors ji jaučiasi nejaukiai ir netobulai, priima tai paprastai ir atvira širdimi.
- Matas – yra vienišas, neturi su kuo vakarieniauti ir yra atsidūręs sunkioje gyvenimo situacijoje su suskilusia šeima.
Ar poilsis tavo gyvenime yra prioritetas? Kaip randi jam laiko ir su kokiomis kliūtimis susiduri, kai bandai ilsėtis?
Šioje serijoje Mato šeima visiškai nuo jo nusigręžia, Edena sunkiai sutaria su Simonu, Marija neturi šeimos, o Nikodemas svarsto, ką reiškia žydų šeimai būti saistomai ritualų ir tradicijų. Ką ši serija atskleidžia apie šeimos svarbą? Ar turi šeimos tradicijų? Ar jos tau prasmingos, ar kartais atrodo kaip našta?
Kai Barnabas išgirsta, kad Jėzus yra iš Nazareto, jis atsako: „Na, matyt, iš Nazareto gali būti kas nors gero.“ Tai primena Natanaelio žodžius Jn 1,46 ir atspindi paplitusį išankstinį nusistatymą prieš Jėzų. Su kokiomis klaidingomis nuomonėmis ar išankstiniais nusistatymais apie Jėzų susiduri savo aplinkoje?
Natanaelis jam tarė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ Pilypas jam atsakė: „Ateik ir pažiūrėk.“ Jn 1,46
Kartais, kai esame pavargę ar prislėgti, galime dvejoti, ar eiti pas Jėzų. Tačiau, užuot tiesiog liepęs mums daugiau ilsėtis ar atostogauti (nors ir tai gali būti svarbu), Jėzus siūlo kitokį poilsį. Perskaityk Mt 11,28–30. Ką Jėzus ragina mus daryti, kai taip jaučiamės? Kaip gali pritaikyti šią eilutę savo gyvenime?
Perskaityk Apr 3,20. Ką ši eilutė reiškia tau? Ar yra kliūčių, kurios trukdo tau „atverti duris“ ir užmegzti ryšį su Jėzumi?
Pagrindiniai klausimai
Šie pirmieji klausimai yra paprasti ir atviri – puikiai tinka ieškantiems ir tikėjimą tik atrandantiems.
Gilesni klausimai
Šie klausimai gilesni ir labiausiai tinka krikščionims bei brandesniems dalyviams. Pats nuspręsk, kurie geriausiai tinka tavo grupei.
Išvada
Diskusijos pabaigoje skirk akimirką išryškinti pagrindines mintis, kurios iškilo jūsų pokalbio metu. Šio klubo susitikimo klausimai palietė „poilsio“ ir „šabo“ temas.
Kaip baigiamąjį apmąstymą ir padrąsinimą gali perskaityti žemiau pateiktą citatą iš serijos. Pakviesk dalyvius apmąstyti šios serijos žinią ir pasvarstyti, kaip ji galėtų kalbėti į jų pačių gyvenimą.
PAGRINDINĖ MINTIS
„Šabas – tai laikas poilsiui, šeimai, mūsų tautai ir Dievui.“
–Savta Eliui
Po to gali skirti trumpą tylos ar maldos akimirką arba sklandžiai pereiti prie kitos veiklos.
Siūlomos papildomos veiklos
Tai gali vykti susitikimo pradžioje arba pabaigoje.
- Susitikimo metu sukurk „Mažojo šabo“ akimirką. Galite kartu pavalgyti, pasimelsti, paskaityti Biblijos ištraukas apie šabą ar net pažiūrėti skaidrių pristatymą apie Dievo kūrinijos grožį.
- Papildomų žaidimų ir veiklų pasiūlymų rasi skiltyje „Grupės veiklų biblioteka“ puslapyje „Ištekliai vadovams“.
Terminų žodynėlis
Šabas (Shabbat)
Šabas – tai žydų poilsio diena, švenčiama nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro. Tai švenčiausia judaizmo diena, paženklinta įsakymu: „Atsimink, kad švęstum šabo dieną“ (Iš 20,8). Jėzaus laikais daugelis religinių vadovų, tarp jų ir fariziejai, buvo pridėję daugybę smulkių taisyklių, ką galima ir ko negalima daryti. Šioje serijoje fariziejai piktinasi, kad Jėzus gydė per šabą ir kad išgydytas vyras po to nešė savo gultą. Jėzus meta iššūkį jų griežtam aiškinimui, pabrėždamas, kad gailestingumas ir užuojauta yra svarbiau už taisyklių laikymąsi.
Shabbat Shalom
„Shabbat Shalom“ – tradicinis žydų pasveikinimas per šabą, reiškiantis „šabo ramybė“ arba „ramybė tau šį šabą“. Juo palinkima ramybės, poilsio ir palaiminimo poilsio dieną.
Eshet Chayil
„Eshet Chayil“ verčiama kaip „Sumani žmona“ arba „Narsi moteris“ – tai tekstas iš Pat 31. Tradiciškai jis giedamas penktadienį prieš šabo vakarienę. Ši malda pagerbia šeimos motiną ar žmoną, šlovindama jos stiprybę, išmintį ir nuopelnus.
Pretorius
Pretorius buvo aukšto rango Romos pareigūnas, atsakingas už teisingumą ir teisinius reikalus – tiek viešus, tiek privačius. Pretoriai vaidino svarbų vaidmenį Romos teisinėje sistemoje, dažnai būdami teisėjais ar teismo procesų administratoriais.
Nazaretas
Nazaretas buvo Marijos ir Juozapo gimtasis miestas ir vieta, kurioje angelas Gabrielius apreiškė Marijai, kad ji pagimdys Jėzų. Pagal Naująjį Testamentą Jėzus ten praleido didžiąją dalį savo ankstyvųjų metų. Manoma, kad tuo metu gyventojų buvo nuo 450 iki 2000. Būdamas mažas ir nereikšmingas kaimas, Nazaretas sukėlė Natanaelio abejonę, ar iš ten gali ateiti kas nors gero – ar kas nors svarbaus. Jo skepticizmas atspindėjo to meto įprastą įsitikinimą, nes Mesijo buvo laukiama iš Betliejaus, o ne iš tokio nuošalaus Galilėjos miestelio kaip Nazaretas.
Didysis Jokūbas (Jono brolis)
Zebediejaus sūnus ir Jono brolis Jokūbas yra stiprus, aistringas ir greitas veikti. Be galo ištikimas šeimai ir stipriai saugantis tuos, kuriuos myli, jis kartais leidžia uolumui nustelbti kantrybę. Drauge su broliu jis užsitarnauja pravardę „Griaustinio vaikas“. Tačiau Jėzaus vedamas Jokūbas išmoksta, kad tikroji stiprybė slypi tarnystėje, o ne viešpatavime. Jo drąsi dvasia tampa galingu liudijimu, kai ją perkeičia švelnus Mesijo pašaukimas.

Jonas
Jonas, jaunesnysis Zebediejaus sūnus, pradeda kaip ambicingas ir ugningas, trokštantis užsitikrinti vietą šalia Jėzaus. Drauge su Jokūbu žinomas kaip „Griaustinio vaikas“, jis aistringas, bet dažnai impulsyvus. Tačiau eidamas su Jėzumi Jonas savo uolumą sušvelnina į gilią meilę. Jis tampa mokiniu, labiausiai žinomu dėl artumo su Kristumi, liudijusiu ir jo šlovę, ir jo kančią. Nuo griaustinio iki švelnumo – Jono kelias atspindi perkeičiančią malonės galią.

Zebediejus
Darbštus žvejys Zebediejus yra Jokūbo ir Jono tėvas. Praktiškas ir tvirtas, jis aprūpina šeimą, stebėdamas, kaip sūnūs siekia kažko didesnio. Iš pradžių atsargus, jis pamažu supranta, kad jų pašaukimas yra iš Dievo. Jo vaidmuo primena tylias tėvų aukas, kai jie paleidžia savo vaikus tarnauti taip, kad pasikeistų pasaulis. Zebediejaus tikėjimas auga jam palaikant misiją, besiskleidžiančią jo akyse.

Tadas
Šiltaširdis ir kupinas tylaus tikėjimo Tadas yra vienas pirmųjų, pradėjusių sekti Jėzumi. Sumanus akmentašys, jis į grupę atneša ir meistriškumą, ir užuojautą, dažnai padrąsindamas kitus savo ramia dvasia. Nors ir ne toks iškalbus kaip kai kurie mokiniai, savo tvirtu atsidavimu ir noru tarnauti jis tampa Dvylikos atrama. Tadas primena, kad Dievas vertina nuolankiuosius ir švelniomis širdimis stato Karalystę, kuri išliks amžinai.


