Šios veiklos tikslas – sukurti „gyvąjį paveikslą“: sustingusį, bežodį pagrindinės scenos atvaizdą, perteikiantį jos emociją ir atmosferą.
Reikalingos priemonės
- Didelė paklodė arba tentas (naudojamas kaip uždanga)
- Du vadovai, kurie laikys ir judins paklodę
- Chronometras arba laikmatis
- Scenų užduočių sąrašas ant popieriaus
Scenų pavyzdžiai
- Nikodemas sutinka Lilit (Mariją), kai ji yra apsėsta.
- Simonui nesiseka sugauti žuvies, tada ateina Jėzus, ir tinklai staiga prisipildo.
- Jėzus pašaukia muitininką Matą būti jo mokiniu.
Kaip žaisti
- Padalyk dalyvius į mažas grupes po 3–6 žmones.
- Paaiškink žaidimo tikslą ir taisykles.
- Kiekviena grupė gauna skirtingą scenos užduotį ir turi 5 minutes savo gyvajam paveikslui suplanuoti. Jei yra galimybė, grupės gali naudoti paprastą rekvizitą.
- Grupės po vieną užeina už uždangos (kurią laiko du vadovai).
- Kai grupė pasiruošia, uždanga nuleidžiama ir atsiveria sustingusi scena.
- Grupė turi išbūti visiškai nejudėdama 30 sekundžių, kol publika spėja, kokia akimirka vaizduojama.
- Kai spėjimas patvirtinamas, ateina kitos grupės eilė.
Variantai
- Jei trūksta vietos, grupės gali pasirodyti be uždangos – tiesiog pagal signalą sustingti pozoje.
- Norint daugiau kūrybiškumo, grupės gali parengti du susijusius paveikslus – prieš dramatišką akimirką ir po jos (pavyzdžiui, tušti tinklai ir tinklai, pilni žuvų).
- Po žaidimo aptarkite, kaip emocijos ir kūno kalba gali papasakoti istoriją be žodžių.